Merkinės rotušė

Merkinės rotušė

Stovėjimo laikotarpis:  XVI a. – 1885 m.

Stilius: renesansas

Merkinei 1569 m. Gruodžio 7 d. suteikus magdeburgines teises, pagal reikalavimus miestiečiai buvo įpareigoti pasistatydinti ir rotušę[1], tačiau tik 1595 m. pirmą kartą ji paminima.[2] LDK-Lenkijos karo su Rusija ir Švedija metu 1654 m. Merkinė patyrė nemažų nuostolių. 1655 m. valstybės seimas konstatavo, kad miestas „ugnies, maro, priešo kareivių sunaikintas“; daugiausiai nuostolių padarė kazokai, o Rusijos kariuomenės sudegintą ir apgriautą miestą tais pačiais metais galutinai sunaikino švedai[3]. apibūdinant miesto nuostolius paminima, jog rotušės pastatas beveik sugriautas, keletą metų vėliau užsimenama, jog rotušė vis dar apgriauta. [4] 1679 m. kovo 24 d. raštu LDK – Lenkijos valdovas Jonas Sobieskis leido Merkinės miestiečiams ir priemiesčio gyventojams išsipirkti iš bažnyčios sklypus, ganyklas, namus pagal magistrato nustatytą kainą. Tuo pačiu raštu valdovas uždraudė magistratui išdegusius miesto miško plotus skirti svetimiems – ne Merkinės miestiečiams, taip pat „visiems laikams“ atleido miestą nuo žygūnų bei pastočių mokesčių su sąlyga, kad bus suremontuota rotušė, o jos bokšte bus įrengtas laikrodis.[5] Pagal 1695 m. miesto inventorių rotušė minima dviaukštė su bokštu be stogo. Antrajame aukšte buvo vaito ir burmistro teismo būstinės.[6] 1700 m. prasidėjus karui su Rusija ir Švedija, Merkinė taip pat nukentėjo, tačiau 1705-1707 m.  dokumentuose neminima, jog rotušė būtų nukentėjusi nuo karo veiksmų, be to, jog pastatas buvo nenukentėjęs rodo ir spėjamas rotušės piešinys, datuojamas XVIII a. pr.[7] 1776 m. miesto savivalda panaikinta, taip rotušė neteko pagrindinės savo funkcijos, tačiau 1791 m. bandant savivaldą atkurti, trumpam sugrąžinta jos pagrindinė funkcija, tačiau miesto savivalda galutinai panaikinta 1796 m[8].  Žinoma, jog 1794 m. prasidėjus sukilimui, Rusijos kariuomenė sudegino ir nuniokojo Merkinę, apie nuostolius nežinoma, tačiau minima, jog apgriautas ir rotušės pastatas. 1798 m. miesto inventoriuje miesto rotušė apibūdinama, kaip tuščia su prišlietomis 4 krautuvėmis.[9] 1803 m. miestelio gaisro metu sudegė ir rotušė, su kaip minima bokštu dengtu vario skarda ir laikrodžiu.[10] Atkurta rotušė vėl sudegė 1822 m. miestelio gaisro metu[11] ir tik 1837 m. miestiečių pastangomis atstatyta.[12] 1843 m. buvo įsteigta Merkinės stačiatikių parapija, nuspręsta, jog miestelyje bus pastatyta cerkvė, kurį laiką ji veikė dominikonų vienuolyno patalpose. 1852 m. nupiešta rotušė, piešinys galbūt nupieštas ketinant į čia perkelti iš vienuolyno stačiatikių cerkvę, tuo metu rotušė taip pat apibūdinta, kaip dviaukštė, malksnomis dengta su bokštu.[13] 1887 m. rotušė buvo nugriauta, dėl pasak per prastos būklės, jos vietoje pastatyta tipinio projekto cerkvė, pagal kurį tokia pat cerkvė jau 1873 – 1875 m. buvo pastatyta ir Tytuvėnuose[14]. Taip baigėsi beveik 300 m. išstovėjusio vieno pagrindinio Merkinės pastato istorija, kurį pakeitė smulki ir neišvaizdi cerkvė. Šio tipinio projekto objektas, kartais apibūdinamas, kaip „smurtinė“ architektūra, kuri smarkiai pakeitė Merkinės centro urbanistinį vaizdą.

Tipinio projekto Merkinės cerkvė, nugriovus rotušę pastatyta 1887 m.

           Pagrindinė ikonografinė medžiaga atkuriant XIX a. rotušės vaizdą lieka 1852 m. nežinomo autoriaus ir XIX a. 7 dešimtemčio Napoleono Ordos piešiniai. Rotušės struktūrą taip pat apibūdina XIX a. pr. gana detalūs miestelio planai. Pati cerkvė nėra tiesiogiai pastyta ant rotušės pamatų, pastato liekanos turėtų šlietis prie rytinės cerkvės dalies ir užimti dalį aikštės. Vienintėlė išlikusi miesto simbolio dalelė – rotušės varpas, saugomas Merkinės kraštotyros muziejuje, na o rotušės likučius vis dar slepia miestelio aikštė.

Žygimantas Buržinskas. Išnykę Merkinės miesto simboliai. Dainava. Nr. II. 2011. P. 16-22.


[1] Kryževičius V. Lietuvos privilegijuotieji miestai. P. 38.

[2] Miškinis A. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. T. 2. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. II knyga. 2005. P 122.

[3] Miškinis A. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. T. 2. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. II knyga. 2005 . P. 128.

[4] Ten pat.

[5] Miškinis A. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. T. 2. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. II knyga. 2005. P. 129.

[6] Ten pat. P. 130.

[7] Ten pat. P. 134.

[8] Rimša Edmundas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai. 1999. P. 367.

[9] Miškinis A. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. T. 2. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. II knyga. 2005. P 147.

[10] Ten pat. P. 151.

[11] Ten pat. P. 155.

[12] Ten pat. P. 158.

[13] Ten pat. P. 163.

[14] http://lt.wikipedia.org/wiki/Tytuvėnų_Dievo_Motinos_ikonos_,,Kazanskaja“_cerkvė

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: